2026 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus mieste, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonuose gyventojai gavo perspėjimą apie tikėtiną oro pavojų – geltoną signalą. Pirminiais duomenimis, radarai galėjo būti užfiksavę droną, todėl buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai. Maždaug po 40 minučių pavojus buvo atšauktas, o vėliau paaiškėjo, kad radarų fiksuotos atžymos buvo paukščių būrys.

Tokie įvykiai primena vieną svarbų dalyką: gavus perspėjimą nėra laikas pradėti ieškoti, ką reiškia jo spalva ar kur yra artimiausia priedanga. Tai verta žinoti iš anksto.

Ką reiškia oro pavojaus spalvos?

Lietuvoje gyventojams siunčiami kelių lygių perspėjimai apie oro pavojų. Kiekviena spalva reiškia skirtingą grėsmės lygį ir skirtingus veiksmus.

🟡 Geltona – tikėtinas oro pavojus

Tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvos teritorijoje dar nėra patvirtinto pavojų keliančio objekto, tačiau egzistuoja tikimybė, kad toks pavojus gali atsirasti.

Ką daryti:

• išlikite ramūs;
• perskaitykite visą telefone gautą perspėjimą;
• patikrinkite, kur yra artimiausia priedanga arba saugi vieta;
• pasiruoškite prireikus greitai į ją persikelti;
• sekite oficialią informaciją ir naujus perspėjimus;
• perspėkite šeimos narius;
• pastebėję skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą prie jo nesiartinkite ir skambinkite 112.

Geltonas signalas savaime nereiškia, kad būtina nedelsiant bėgti į priedangą. Svarbiausia pasiruošti ir vykdyti būtent gautame perspėjime pateiktus nurodymus.

🔴 Raudona – oro pavojus

Raudonas perspėjimas reiškia, kad neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad į ją įskris ir gali kelti grėsmę.

Čia jau delsti nereikėtų.

Jeigu perspėjime nurodoma slėptis:

• vykite į artimiausią priedangą arba kitą saugią vietą;
• pasiimkite būtiniausius daiktus tik tuo atveju, jei jie yra lengvai pasiekiami;
• pasirūpinkite vaikais, vyresnio amžiaus šeimos nariais ir kitais žmonėmis, kuriems gali reikėti pagalbos;
• sekite oficialius pranešimus;
• iš priedangos neišeikite vien todėl, kad kurį laiką nieko nevyksta.

Jeigu oficialios priedangos greitai pasiekti negalite, nešvaistykite laiko ilgai kelionei per atvirą teritoriją – rinkitės saugiausią vietą pastate.

🟡 Geltona po raudonos

Šitas perspėjimas ypač svarbus.

Jeigu po raudono oro pavojaus gaunate naują geltoną perspėjimą, tai dar nereiškia, kad galima išeiti.

Tai reiškia, kad šiuo metu pavojų keliančių objektų šalies teritorijoje gali nebebūti, tačiau grėsmė dar nėra visiškai pasibaigusi.

Rekomenduojama likti priedangoje arba saugioje vietoje ir laukti balto perspėjimo.

⚪ Balta – oro pavojaus nėra

Balta spalva reiškia, kad oro pavojus atšauktas.

Jeigu buvote priedangoje ar saugioje vietoje, galite ją palikti ir grįžti prie įprastos veiklos. Vis dėlto rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti oficialią informaciją.

Svarbu: apie pasikeitusį pavojaus lygį gyventojai informuojami nauju pranešimu. Kol tokio pranešimo negavote, vykdykite paskutinius gautus nurodymus.

Paprastas algoritmas: gavau oro pavojaus perspėjimą – ką darau?

Svarbiausia nepanikuoti ir veikti nuosekliai.

1. Perskaitau pranešimą

Neužtenka pamatyti žodžius „oro pavojus“.

Patikrinkite:

• kokia perspėjimo spalva;
• kokiai teritorijai jis skirtas;
• kokie konkretūs veiksmai nurodyti.

2. Patikrinu, kur yra saugi vieta

Jeigu signalas geltonas – turėkite planą.

Jeigu raudonas ir nurodoma slėptis – nedelskite.

3. Pasiimu tik tai, kas lengvai pasiekiama

Jeigu šalia turite iš anksto paruoštą išvykimo ar 72 valandų krepšį, pasiimkite jį.

Tačiau oro pavojaus metu nereikėtų gaišti laiko vaikštant po namus ir renkant daiktus.

Svarbiausi dalykai:

• telefonas;
• dokumentai;
• būtini vaistai;
• vanduo;
• žibintuvėlis;
• nešiojamas įkroviklis;
• radijo imtuvas, jei jį turite;
• šiltesnis drabužis.

4. Einu į priedangą arba saugiausią prieinamą vietą

Svarbiausia – ne ideali, o greitai pasiekiama saugi vieta.

5. Laukiu oficialaus pavojaus atšaukimo

Sekite LRT, LT72 ir telefonu siunčiamus oficialius perspėjimus.

Nepasikliaukite vien socialinių tinklų įrašais ar nepatvirtinta informacija.

Kas yra priedanga?

Priedanga – vieta, skirta trumpalaikei, paprastai iki kelių valandų trunkančiai, žmonių apsaugai oro pavojaus metu.

Ji turi sumažinti grėsmę nuo:

• skeveldrų;
• nuolaužų;
• sprogimo smūgio bangos;
• netiesioginio apšaudymo;
• atsitiktinių kulkų.

Oficialios priedangos Lietuvoje žymimos geltonu kvadratiniu ženklu su užrašu „PRIEDANGA“.

Labai verta jau dabar pasižiūrėti, kur yra artimiausia priedanga prie jūsų namų, darbo ir vaikų mokyklos ar darželio.

Priedangų sąrašą ir žemėlapį galima rasti LT72 svetainėje.

O jeigu šalia nėra priedangos?

Tai nereiškia, kad turite likti prie lango ar bėgti kelis kilometrus iki oficialiai pažymėto objekto.

Ieškokite saugiausios prieinamos vietos.

Tinkamesnės gali būti:

• rūsys;
• požeminė automobilių stovėjimo aikštelė;
• požeminė pėsčiųjų perėja;
• tunelis;
• patalpa be langų;
• vidinis koridorius;
• sandėliukas;
• vonios kambarys be langų.

Jeigu esate pastate, galima vadovautis dviejų sienų taisykle.

Kas yra dviejų sienų taisyklė?

Tarp jūsų ir pastato išorės turėtų būti bent dvi sienos.

Pirmoji siena gali sugerti didžiausią sprogimo, nuolaužų ar skeveldrų poveikį, o antroji suteikia papildomą apsaugą.

Todėl paprastai geriau būti pastato viduryje esančiame koridoriuje ar patalpoje be langų, o ne kambaryje prie išorinės sienos.

Venkite:

• langų;
• balkonų;
• išorinių sienų;
• liftų;
• paskutinio pastato aukšto;
• didelių atvirų erdvių.

LT72 oficialiose rekomendacijose pabrėžiama, kad saugi vieta gali būti ir ne oficiali priedanga – svarbiausia kuo greičiau pasirinkti geriausią apsaugą, kurią turite konkrečioje situacijoje.

Priedanga ir kolektyvinės apsaugos statinys – ne tas pats

Šios sąvokos dažnai painiojamos.

Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai, pavyzdžiui, oro pavojaus metu.

Kolektyvinės apsaugos statinys – savivaldybės numatyta vieta, kurioje žmonės gali apsistoti ilgesnį laiką ekstremaliosios situacijos, evakuacijos ar karo metu.

Tai gali būti mokyklos, sporto centrai, kultūros įstaigos ir kiti tam numatyti pastatai.

Todėl gavę raudoną oro pavojaus signalą pirmiausia ieškokite priedangos arba artimiausios saugios vietos, o ne bandykite važiuoti į toli esantį kolektyvinės apsaugos statinį.

Ką daryti, jei oro pavojus užklupo lauke?

Ieškokite artimiausios apsaugos:

• priedangos;
• rūsio;
• požeminės perėjos;
• tunelio;
• kitos požeminės vietos.

Jeigu aplink nėra pastatų ar priedangų, reljefo įduba, griovys ar kita žemiau esanti vieta gali suteikti daugiau apsaugos nei atvira teritorija.

Pastebėję nukritusį ar neaiškų objektą:

nesiartinkite, nelieskite ir skambinkite 112.

O jeigu tuo metu vairuoju?

Automobilis nėra priedanga.

Jeigu nėra akivaizdžių tiesioginio pavojaus požymių, saugiai judėkite iki vietos, kur galima geriau apsisaugoti – pastato, gyvenvietės, požeminės perėjos ar kitos saugesnės vietos.

Jeigu matote žemai skrendantį objektą, girdite sprogimus ar matote kitus tiesioginio pavojaus požymius, sustokite saugioje vietoje už važiuojamosios dalies ribų ir, jei įmanoma, ieškokite geresnės priedangos.

Oficialios rekomendacijos pabrėžia, kad automobilis neapsaugo nuo skeveldrų ir pats gali užsidegti.

Pasiruošimas prasideda dar iki perspėjimo

Oro pavojaus metu svarbiausios gali būti vos kelios minutės.

Todėl iš anksto:

• sužinokite artimiausią priedangą;
• aptarkite su šeima, kur susitinkate nutrūkus ryšiui;
• telefone įjunkite gyventojų perspėjimo pranešimus;
• turėkite būtiniausių daiktų rinkinį;
• pasirūpinkite įkrautu nešiojamu akumuliatoriumi;
• turėkite alternatyvų informacijos šaltinį, pavyzdžiui, radijo imtuvą;
• pasiruoškite vandens, vaistų ir kitų būtinų atsargų.

Svarbiausia ne gyventi baimėje, o žinoti, ką darysite, jeigu perspėjimas ateis šiandien.

Kai veiksmų planas žinomas iš anksto, pavojaus metu lieka ne svarstyti, o veikti.